SEER ir SCOP: ką iš tikrųjų reiškia energijos klasės

Kiekvienos prekės kortelėje matote raides A+, A++ arba A+++ ir skaičius šalia santrumpų SEER bei SCOP. Tai ne rinkodara, o ES reglamentuoti rodikliai, pagal kuriuos galima tiesiogiai lyginti skirtingų gamintojų modelius.

Ką reiškia kiekviena santrumpa

SEER – vėsinimo efektyvumas

Seasonal Energy Efficiency Ratio, sezoninis vėsinimo efektyvumo koeficientas. Rodo, kiek kilovatvalandžių vėsos gaunate iš vienos kilovatvalandės elektros per visą vėsinimo sezoną.

SEER 7,0 reiškia, kad sunaudoję 1 kWh elektros patalpą atvėsinsite 7 kWh verte.

SCOP – šildymo efektyvumas

Seasonal Coefficient of Performance, sezoninis šildymo koeficientas. Tas pats principas, tik šildymui, ir apskaičiuotas įvertinus visą sezoną – nuo rudens atlydžių iki žiemos šalčių.

Kaip klasės susijusios su skaičiais

Klasė	SEER (vėsinimas)	SCOP (šildymas)
A+++	≥ 8,50	≥ 5,10
A++	6,10 – 8,49	4,60 – 5,09
A+	5,60 – 6,09	4,00 – 4,59
A	5,10 – 5,59	3,40 – 3,99

Svarbi detalė: įrenginys gali turėti skirtingas klases vėsinimui ir šildymui. Dažnai matysite A+++ šaldyme ir A++ šildyme. Jei perkate šildymui, žiūrėkite antrąją.

Kodėl SEER ir SCOP patikimesni už COP ir EER

Senesni rodikliai COP ir EER matuojami vienoje fiksuotoje temperatūroje – laboratorinėmis sąlygomis. Realiai įrenginys dirba nuo −20 °C iki +35 °C, o didžiąją laiko dalį – ne prie vardinės galios.

SEER ir SCOP tai įvertina: matavimai atliekami keliuose režimuose ir sveriami pagal tai, kiek valandų per sezoną tokios sąlygos realiai pasitaiko. Todėl šie skaičiai kur kas artimesni tam, ką pamatysite sąskaitoje.

Klimato zona – detalė, kurią dažnai praleidžia

SCOP skelbiamas trims Europos klimato zonoms: šiltai, vidutinei ir šaltai. Gamintojai reklamoje dažnai nurodo vidutinės zonos skaičių, nes jis gražesnis.

Lietuva pagal šildymo poreikį artimesnė šaltajai zonai. Tai nereiškia, kad skelbiami duomenys klaidingi – tik kad realus rezultatas bus kiek kuklesnis nei etiketėje. Lyginant modelius tarpusavyje tai nesvarbu, nes visi matuojami vienodai.

Ką realiai duoda klasių skirtumas

Paimkime 50 m² butą, kurio metinis šilumos poreikis – 5 000 kWh, ir 0,20 €/kWh elektros kainą:

Klasė šildyme	SCOP	Elektros per sezoną	Kaina
A	3,6	1 390 kWh	278 €
A++	4,8	1 040 kWh	208 €
A+++	5,2	960 kWh	192 €

Skirtumas tarp A ir A+++ – apie 86 € per sezoną. Per dešimt metų tai 860 €, dažnai daugiau nei pradinis kainų skirtumas tarp modelių.

Kada aukščiausia klasė nebūtina

Jei įrenginį naudosite tik vėsinimui kelis mėnesius per metus ir kelias valandas per dieną, skirtumas tarp A++ ir A+++ per metus bus vos keliolika eurų. Tokiu atveju svarbiau gali būti triukšmo lygis ar dizainas.

Bet jei planuojate šildytis – klasė tampa svarbiausiu kriterijumi po galios.

Kur šie duomenys mūsų parduotuvėje

Kiekvienos prekės kortelėje rasite atskirus laukus „Energijos klasė šaldyme” ir „Energijos klasė šildyme”, o techninėje lentelėje – SEER ir SCOP reikšmes. Kategorijų puslapiuose galite filtruoti prekes pagal klasę.

Pradėkite nuo viso asortimento arba iš karto pereikite į šilumos siurblių oras-oras skiltį, jei prioritetas – šildymas.

Dažniausi klausimai

Ar A+++ visada geriau?

Efektyvumo prasme – taip. Bet jei įrenginys parinktas netinkamos galios arba patalpa prastai izoliuota, aukšta klasė nekompensuos šių trūkumų.

Kodėl du to paties gamintojo modeliai su vienoda galia turi skirtingas klases?

Skiriasi kompresorius, šilumokaičio dydis ir valdymo elektronika. Brangesnėse serijose naudojami efektyvesni komponentai.

Ar klasė keičiasi laikui bėgant?

Deklaruota – ne. Realus efektyvumas šiek tiek krenta dėl užsiteršusių filtrų ir šilumokaičių, todėl reguliarus valymas svarbus.